Kojos spaustų pedalus, jei tik galėčiau pasirinkti, eiti per gyvenimą lėčiau ar kartais greitį viršyti ir kuo greičiau pamiršti.
Jaučiu kad švelniai sugriebus sau už kaklo aš pirštas glostau, o smaugiu delnais ir tai niekad nesikeis. Vienu žingsniu visada esu pasirengus save įskaudinti o kitu tikiuosi save paguosti nuo pačios. Aš niekad nedarau klaidų o visas gyvenimas yra klaida. Jaučiuos dėkinga už viską ką turiu ir tuo pačiu smerkiu, kad nieko neturiu.
Žybteli ugnis.
Panorėk sau gero
net jei tai prie alyvos mirtis
nes kvepės
O vaikyste kvepės
Kai dar nežinojai
Ne visas žingsnis bus tik priekin
Vietoj taip trepsi - viena koja į priekį, kita jau atgal ir supa mane jau seniai o supa liūliuoja, neprisimink bet nedrįsk ir pamiršt, tu nuostabi bet tu tik pabandyk pagalvot, apkabink veidrodį ir jis tave šukėm susmaigstys
Dusk
tik nepamiršk kvėpuot
Ir kol neišmoksiu pėdsakų smėlyje palikt tol kojomis lėtai sau kasiu duobę pildama smėlio į batus, nes kuo daugiau smėlio, tuo nepatogiau ir gal išeisiu?
Trepsim taip, pilnas paplūdimys.
O kada mus jūra išplaus ir nuskandins
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą