Tu sakai kad aš tau draugas, o aš sakau kad tu man niekas, ne dėl to, kad tu nepatinki, ne ne, tiesiog tu vietos neturi manoj širdy ir pirštai tavo šalti nepalies mano strazdanoto skruosto, nelemta.
Gali atimti mano vardą, gali pasiimti viską, ką aš turiu, pavogti iš manęs laimę, bet niekada tavęs nepripažinsiu, nepasigrobsi mano asmenybės, nebūsiu tavo draugas, niekada.
Galbūt mane priversi kentėti, uždarysi belangėje, kur gausiu spindulį šviesos ir gurkšnį drumzlino vandens, bet mano akys gailesčio iš tavęs neprašys, nereikia.
Bet jeigu šiandien mirsiu aš, tu mano pelenus išbarstyk rytoj, nes aš atsprašau, kad esi man niekas, ir nors buvai man nesvarbus, po mirties aš būtent noriu tavo delnio mano pelenus gniaužainčio, visada.
O jeigu mirsi tu, aš tave pagerbsiu, nors niekad man ir nerūpėjai. Galbūt esi man niekas, bet tu buvai vertas pagarbos.
Ant mūsų nukris dangus, visos nuodėmės užguls pečius, ir vaikeli, nei vienas iš mūsų šventas nebus.
Visi mes degsime, tik vieni čia, o kiti ten, po žeme.
Tu niekada nebūsi geras
Ar svarbus man,
ar šventas,
buvęs
nebuvęs
tu paliksi randą mano širdy
tik aš į jį nežiūrėsiu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą