Viskas sukasi ratu. Žiūriu į debesis, apniaukiančius dangų ir mano galva ima suktis - jie visi spirale subėga į vieną tašką
pagal laikrodžio rodyklę
Sukasi gyvenimas
Tu pririštas
prie ciklo
dvylikos
Ir jei kiekviena valanda nebus užpildyta juoku, kalbomis, darbais, jei bent minutę neegzistuosi šešiasdešimties minučių cikle - tu žuvęs. Iš keliasdešimties tūkstančių dvylikos ciklų, kuriuos po vieną gauni kiekvieną naktį 00:00 vietos laiku, kiekvienas skritulys turi būti užkištas kuo nors. Net jei tai ir neprasminga kitiems
Vadink mane vaiduokliu, aš gulėsiu ant žolės, suksis galva, ir aš nepildysiu jo niekuo. Tegul tas ciklas nyksta mano akyse ir žmonės iš akių durklais išsikišusiais bado mane, nes aš švaistau - o jie negali.
Aš galiu nebūti, galiu būti daugiau
Tai mano laisvė - o tiesa -
Būti laisva.
Jei tu atsigulsi prie manęs, jei dabar mes visi staiga sugulę ant žolės pamiršim ciklo tiksenimą, bankai sustos, viskas apmirs, bet mes būsim kaip niekada gyvi. Vienu kartu įkvėpsim oro, kuris nebus ypatingai gaivus, bet tavo plaučiai, gavę tik sunkiai atsidusti ciklo pabaigoj - sudrebės iš laimės gavę giliai įkvėpti - širdis akimirkai sustos.
Dangus mėlynas
Debesys pilki juodi
Spalvoti
Žolė nebūtinai žalia
Nutrauk akis nuo netikrų paveikslų ir išsitrauk durklus, kuriais badai visus - ne viskas, kas pasakyta kitų, yra tiesa. Ne viskas, ką mato kiti, yra vienintelis būdas matyti
Tavo žolė raudona
Mano mėlyna
Bet mes abu ją vadinam žalia
Dvylika valandų tavo - jos pasidaugina iš dviejų. Ir tavo valandos yra tik tavo. Tegul kiti bado. Žaizdos užgyja. O tau vis mažiau skauda
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą