Aš tave praradau ir vėl suradau,
Mes einame iš proto, paklydėliai
Nesurasim tiesos, aš jau praradau
Viltį, kad būsime laimėtojai
O jei aš sau neišsikelčiau neįmanomų ir žlugdančių standartų, ar prarasčiau save? Ar mano likimas yra visada daužytis į realybės sienas, nesusitarti su savim ir nesurasti, nes niekas per daug netenkins? Niekada? O jei aš nustosiu klausti ir pradėsiu atsakinėti?
Jei šį vakarą turėsi paskutinį kartą atsisveikinti, ką pasakysi šalia "Viso gero?"
Ir staiga aš myliu visus, kurie man buvo blogi, kurie man buvo geri, su kuriais kartais aš pasielgiau blogai, arba jų nemėgau. Jūs visi nuostabūs, aš taip atsiprašau, kad mumyse kažkas nederėjo ir staiga aš negera, aš bloga, kad nesupratau ar nepriėmiau, juk jie ne aš.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą