Mūsų gyvenimas tampa lengvas. Aš, įkvėpusi gaivaus naktinio oro, užpildyto rasos užuomazgomis, pasirąžau ir atsisuku į tave. Tavo akyse atsispindi laužo šviesa, maži žiburiukai, bet gal čia tiesiog tavo velniukai? Ak, kaip aš tave myliu. Šią akimirką tobulybė nublanksta prieš tavo velniukus ir mano aprasojusius plaučius.
Jei nebūtų tavęs - nebūtų manęs, kokia aš dabar esu. Nebūčiau šitiek išmokus, o gal ir būčiau, tik daug vėliau. O gal greičiau? Visos šios kalbos praranda prasmę, nes kelias su tavimi buvo vienas iš tūkstančio. Aš niekada nežinosiu, kokia aš būčiau buvus. Tačiau žinau, kokia esu dabar ir tai yra svarbiausia.
Ši akimirka yra svarbiausia. Dabartis yra svarbiausia. O šiandien - tu esi mano stebuklas, žvaigždė, nukritusi man tiesiai į delnus, išsipildęs noras.
Aš tykiai prieinu prie tavęs ir atremiu savo mieguistą galvą tau į petį. Tu pažvelgi į mane ir nusišypsai... Visa tai sapnas, per daug geras sapnas, bet tu čia esi, ir dabar vyksta realybė. Aš tik užmigsiu. Bet nebenoriu.
Mes lėksime greitkeliu naktį į ateitį ir klausysimės keisčiausių dainų - kurias myli tu, ir kurias myliu aš. Aš iškęsiu tavo pipirus o tu mano elektroniką, vien dėl to, kad tą akimirką bus nesvarbu, nes mes laimingi, tokie laimingi ir dainuojame savo gyvenimo dainą.
Kol tu esi dabartyje, tol man praeitis ir ateitis nesvarbi.
Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą