Šiandien eini ir prasilenki su viskuo, ką mylėjai ir kas buvo brangu, gal ir visai neseniai, bet šiandien jums jau nepakeliui ir jūs prasilenkiat, lengvai atsisukdami vienas kito pusėn. Tik trumpam, prisimint kaip kažkada jūs buvot kartu ir gal tas vienos nakties nuotykis buvo būtent tai ko norėjot, ko tada reikėjo, tačiau atėjo kitas rytas ir supratot, kad naktį viskas būna kitaip.
Čia ir dabar aš noriu vienų dalykų, tačiau rytoj gailėsiuos juos gavusi ir pasakysiu, kad daugiau šios klaidos nekartosiu, tačiau rytdiena visgi nesiskiria niekuo nuo kitų dienų nebent tuo, kad gal šiandien tu šį pažadą duosi sau vėliau, o galbūt anksčiau. Po tris lašus kraujo už kiekvieną savo klaidą ir tu nukraujuosi jau vien tik už praėjusias dienas, jei tik leisi visam pasauliui tave teisti.
Niekados teismas nebus tikras prieš tave, kol jis neįvyks tavyje. Niekados ir meilė nežydės prieš tavo akis, jeigu nepamilsi savęs pirmiausia taip, kaip norėtum jog kitas tave mylėtų. Net ir geriausia pasaulio kelionė nebus nuostabi, kol į tą kelionę neišeis ir tavo vidus.
Jūs atsisukat ir sustojat, žiūrite viens į kitą ir nusprendžiat sušokti paskutinį meilės šokį šiąnakt. O vakar juk sakėt tą patį. Jūs žinot kur susitiksit, kur vienas posūky stabtels, nes žino, kad kitas čia gali prasilenkt.
Tačiau ir nereikia bijoti klaidos, kol jums gera, o kitą rytą švelniai gėda. Kas tu esi ir ką tu pasirenki yra visiškai vienas reikalas ir kartais kryžių nešiojies vien tam, kad kada nors save ant jo prikaltum už visas kvailystes. O na ir kas, na ir kas, kol šiandien tu geri vyną, rytoj nuo delnų lašės kraujas, tačiau viskas bus puiku, kol kažkur tavoj esmėj slėpsis šypsena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą