Vaikinas guli ant grindų, prasegtais marškiniais, stebi šviesą, kuri jį apšviečia blankia melsva spalva. Jam taip ramiai begulint, jis netikėtai susiriečia, užsimerkia, ir krūtinė paplūsta krauju. Jis prisimena, motiną verkiant šalia jo, prisimena minią žmonių, stebinčią jį veriančiais žvilgsniais - jis dėl visko kaltas. Prasimerkęs pamato savo atspindį, stovintį šalia jo gulint. Atspindys paleidžia peilį jam į akį iį viršaus, o šis užsimerkia ir laukia savo galo, bet kiek laiko praėjus ir supratus, kad niekas nevyksta, jis atsimerkia ir pamato peilio smaigalą besiremiant jam į vyzdį. Jo prisiminimai nenori jo pačio šešėlio praeityje, jis, nesugebėdamas savęs priimti, ieško būdų prisikelti. Kiekvienas prisiminimas iššaukia dar vieną kraujo pliūpsnį jam iš krūtinės.
Vyksta cirko pasirodymas. Artėja lyno akrobato eilė, šis nervingas suka ratus užkuliusiuose ir trina rankas. Tai - pirmasis jo viešas pasirodymas ir jis dar nežino, ką reiškia lynu eiti, kai esi stebimas krūvos smalsių akių su skirtingais palinkėjimais.
Artistas išgirsta savo vardą ir neria į cirko arenos šviesas. Apgraibom, dar vedėjui kalbant, jis suranda kopėčias ir vikriai jas užlipa iki lyno. Dabar yra jo akimirka - jis pasižiūri žemyn ir pamato, kad apsauginio tinklo jau nebėra. Lėtai nuryja seiles.
Muzika prityla, vedėjas pasitraukia į užkliusus ir visos šviesos nukreipiamos į artistą. Šis, grakščiai išsiriečia, kaip buvo mokytas ir lengvai priglaudžia pėdą prie lyno. Ištiesęs rankas jis pradeda savo pasirodymą.
Visą šį laiką vengęs pažiūrėti į minią jis įsidrasina ir pakelia akis į žiūrovus, tik staiga, viskas apsiverčia. Garsai tampa duslūs, galva ima suktis, jis pradeda rizikingai laviruoti ir visa tai trunka tik akimirką - jis vėl atgauna savo pojūčius, bet pažvelgęs į minią sustingsta. Jis apsivertė aukštyn kojomis. Dabar jis stebi visus iš padilbų ir supranta, kad šiai akimirkai jis yra pačioj stabiliausioj padėty.
Jis pastebi žmones - jų veidus, neramius, linksmus, nustebusius, tačiau visi išreiškia irzlumo būseną. Pamato jų judesius ir atkreipęs dėmesį pastebi, kad jie visi tokie neužtikrinti, ir balansuoja daug dramatiškiau, negu jis ant lyno. Akrobatas nustebęs stebi šią minią pamiršęs savo pasirodymą - paprasto žmogaus spektaklis tampa daug įdomesniu nei jo.
Visa tai trunka labai trumpai ir jis pastebi, kad jis jau perėjęs lyną, iškėlęs rankas klausosi žiūrovų aplodismentų. Jam tampa aišku, kad jo spektaklis tampa daug mažesniu ir nereikšmingu, kai kiekvienas šioj cirko palapinėj sėdintis žmogus rizikuoja savimi daug labiau negu jis eidamas lynu be apsaugų. BBD
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą