Pasitraukt iš žaidimo lengva nebuvo, tačiau dėl tavęs, mano utopija.
Taip geriau mums abiems, taip geriau bus visiems.
O mano utopija, į triušio olą įkritau, Alisa man perrėš gerklę.
O gyvenime, kodėl tu šitaip su manim, aš suvariau tau kulkas į akis
Dabar man tenka remtis Putino skausmu ir išsilieti Erlicku.
Aš nesveika, aš nesveika, aš būsiu menininkė, paskęsiu kūrybinėj agonijoj
Iš širdies prasiverš skausmu skiestas kraujas, na aš tik (pseudo)intelektualė
Nupirki bilietą man į Kanadą, aš ten pažaisiu biliardą, nors aš nepilnametė
Pabėgsiu ieškoti savo laimės į pasaulį (lazdijus), ir ten surasiu savo meilę,
Kaip Dorianas sutriušiam teatre pirmą meilę susitiko, bet ji nusižudė, nusižudė, nusižudė...
Dorianai tu buvai žiaurus, jaunas ir gražus. Prašau pribaik mane dabar ir čia.
O triušio ola, tu graži, o tu Alisa, nuostabi. Daužytas tyras veidas atsispindi ašmeny,
Dabar prašau nudėk mane.
Ne vaikai, aš ne psichopatė, man viskas beveik gerai.
Kartais žmonės (o įsidėmėkit šį faktą, aš kartais taipogi būnu žmogus) nebe išlaiko viso pykčio po nenusisekusių grojimo armonika pamokų (na ir dar poros debilų, atsiprašau).
Vaikas (čia).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą