Spirite, dek.

"Saulė paslėpusi savo skaisčius spindulius, užgesino mano pasaulį. Viskas užgeso. Tamsu, nėra nieko, viskas pradingę ir išnykę.

Emocijos liko sudėtos į mažyčius spalvotus dubenėlius, kurie šviečia šio pasaulio spalvomis. Bet jie už stiklo, aš jų negaliu pasiekt."

"Vaikštant koridoriais, kuriuos apšviečia šypsena, amžinai tamsu. Tikriausiai niekada neradus išėjimo iš čia, numirsiu prie vidinio chaoso sienos, 235 durų. Ach, gyvenime, tikriausiai patinka ardyti mano sielą, po vieną siūlelį lėtai ir kankinančiai. Ačiū. Jei ne tu, nejausčiau nieko."

Užpučiu žvakutes. Spiritizmo seansas baigėsi - siela užsidarė į spintą, o aš toliau stebiu lubas.

Siela, su gimtadieniu. Su dar vienais atkentėtais metais.