Sužaidžiam gaudynių su laiku? Paskutiniu metu paskui Jį nespėju. Nieko tokio. Baisesnė šio žaidimo dalis yra ta, kad nespėju paskui save.
God damn it, turėti tiek skirtingų bruožų vienoje sieloje ir kūne yra neįmanoma, tikriausiai jau seniai turėjau padaryti puf. Puf ir nėra.
Atsimeni?.. Už tą paslėptą liūdesį, po karnavaline kauke, pabėgusi bohemia, šaltos lubos ir atvėsusi arbata?
O aš jau nieko nebeprisimenu.
Nušokai nuo proto ar ne?
Ne, aš alpinistė.
Kodėl tu tokia skirtinga?
Nes aš neturiu rėmelių.
Kokia dabar tavo nuotaika?
Senoviškas ruduo. Noriu jaukumo.
Ar tu kvaila?
Kai kada.
Ko tu nori iš gyvenimo?
Leidimo Gyventi.
Kiek tau metų?
Nežinau.
Planai?
Pusę jų nužudžiau ir dar vis sėkmingai žudau.
Kodėl?
Dėl to, kad nelabai pavyksta save sudėlioti į rėmelius.
Tu pikta?
Ne, aš noriu būti sveika.
O nesi?
Fiziškai man silpna, bloga, nieko nenoriu, šniurkščioju ir verkiu. Dvasiškai man koma.
Verki?
Akys ašaroja.
Hiperbolizuoji?
Taip, tragiškai taip.
Įsimylėjus?
Taip.
Tragedija?
Panašiai.
Ko trūksta?
Gyvenimo.
Ko bijai?
Femme fatale.
Kodėl?
Nes į tokią panašėju.
Ką sako kiti?
Jie to nemato.
Kodėl?
Tai tik kūryba.
Už ką?
Už tas šešias numirusias žvaigždes.
Ko nori?
Kakavos.
Pasidarysi?
Aš laukiu.
Kodėl?
Lovos režimas.
Džiaugiesi?
Ne.
Kodėl?
Noriu į senamiestį.
Kodėl?
Nes ten jaučiuosi ypatingai, dabar mano mėgstamiausias oras.
Koks?
Apsiniaukę, bet nelyja.
Kodėl?
Nes primena mane - liūdžiu, bet neverkiu.
Liūdi?
Ne dabar.
Kodėl?
Tai palieku popieriniam dienoraščiui.
O k..
Ša.
Noriu rašyti gražiai, bet dabar metas ne toks. Einu miegot. Šiandien miegosiu daug, pasižadu. Ir gersiu daug kakavos. Ir skaitysiu knygą.
TOKIJAS MŪSŲ NEBEMYLI.
Aš noriu sėdėti ant devynaukščio stogo ir žiūrėti į dienos tylą. Ne viena, o su žmogumi, kuris galėtų tylėti. Mokat tylėti? Pagaliau ją pamėgau. Ša.
Laikas pradėti dėlioti iš savęs asmenybę. Jau metai, kaip neprisiruošiu.
Dėkui, jei akys nuvingiavo iki čia. Viso gero.
.NiNo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą