Užmigus miestui, pabundu aš. Einu į balkoną, atsidarau langą ir stebiu dangų, mašinas ir tyliai vos vos rusenančią naktinio gyvenimo kibirkštėlę svetimuose aplinkinių namų languose. Pučiu muilo burbulus į kaimynų langus, pilstau pieną pro balkoną, mėtau savo papuošalus pro langą. Klausau poezijos, ne poezijos, ir alternatyvaus roko, galvoju apie tai, kaip man iššokti pro langą, kiek sekundžių truktų sklendimo dangumi pojūtis, o po to sunkus tekštelėjimas žemėn ir lūžusių kaulų traškesys. Tada dainuoju nakčiai improvizacines melodijas, vis netyčia pastebiu krentančią žvaigždę. Atgulus ant balkono grindų užmerkiu akis ir vos neužsnūstu mąstydama apie rytojų, apie tai kas bus ir ko ne, apie savo tris gilias meiles (dailę, muziką, ir madą), ir jų gyvenimus*. Katinas išgąsdindamas nušoka nuo "palangės" ant mano kojų, ir nužudo mano mintis, paleidęs jas pavėjui, kur vėjo nėra.
Tada aš pakylu ir nusiimu ausines, kurios muziką perduoda mano ausim visą parą, jei tik yra galimybė. Truputį svyruodama dėl tos keistos ypatybės, kuri pasireiškia man tik namie** pereinu su National Geographic moksliniais ir nemoksliniais tyrimais pripildytą kambarį. Perėjusi visada tamsų savo koridorių atsiduriu erdvėje, kurios nekenčiu dėl žydrų sienų***, bet beprotiškai myliu dėl jaukumo jausmo ir netvarkingai tvarkingos būsenos jame. Kambary vėl užsidedu ausines ir atsigulusi į lovą nusprendžiu miegoti ant grindų. Dar kiek pagulėjusi ir pabandžiusi užmigti kaip "normalus žmogus", persikeliu ant grindų ir metu velniop pagalvę.
Su Mykolaičio neaišku kuria daina**** užmiegu.
Taip vadinasi mano naktys, arba
NAKTIMIS AŠ SAU LEIDŽIU IŠPROTĖTI.*****
* - Manyje gyvena dailė, muzika, ir mada. Dailė komoj, Muzika kaip visada sveika ir gyva, o mada dar tik auga.
** - Vos tik staigiai atsistoju ilgai sėdėjusi arba gulėjusi, man labai aptemsta akyse ir susvaigsta galva. Pripratau. Visai smagu :)
*** - nekenčiu žydros. Nuoširdžiai. Gili nepaaiškinama neapykanta jai.
**** - Mykolaičio dainų pavadinimus labai sunkiai atsimenu.
***** - Čia tos penkios žvaigždutės dėl grožio. Šiaip ar taip, man labai patinka tokie pakvailiojimai, ir be jų nebūčiau aš. Be savo keistų idėjų aš nebebūčiau aš.
Čiau Čiau. NiNo keliauja papusryčiauti. (Iš tikro tai jau vakarieniaut, bet pusryčiai man skamba daug daug gražiau. Pusė ryto. Mmmm.)
Su gerais linkėjimais ir skanaus tiems, kas valgo su manimi,
NiNo.
P.S. LEISKIT SAU KAI KADA IŠPROTĖT.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą